Kada atlyginimo kriterijai yra lygūs abiem lytims?

Kriterijai, kurie žvelgia tik į patį darbą, yra nesusijęs su lytimi

Atlyginimai yra nesusijęs su lytimi, kai jie apibūdina tik pareigybės turinį — reikiamus įgūdžius, reikalingą pastangą, susijusią atsakomybę ir darbo sąlygas — ir nediferencijuoja tarp vyrų ir moterų, tiesiogiai ar netiesiogiai. Tiesioginis diskriminavimas – tai kriterijus, kuris aiškiai nurodo lytį; praktikoje tai pasitaiko retai. Netiesioginis diskriminavimas – tai kriterijus, kuris atrodo neutralus, tačiau praktikoje labiausiai paveikia vieną lytį, pavyzdžiui, suteikiant didelį svorį fizinei jėgai pareigybėse, kur tai nėra funkciškai būtina, arba pavertus patirtį svarbesnę nei įgūdžius tokiu būdu, kuris labiausiai kenkia grįžtantiems iš atostogų.

Praktikoje tai reiškia, kad pareigybės klasifikacija laikoma nesusijusia su lytimi tik tada, kai keturi faktoriai — įgūdžiai, pastanga, atsakomybė, darbo sąlygos — kiekvienai pareigybei sveriami vienodai, nepaisant to, ar pareigybę tradiškai atlieka vyrai ar moterys. Kriterijus, pavyzdžiui, "prieinamumas savaitgaliais", gali būti objektyvus pareigybei, kurioje tai reikalinga, tačiau tampa ginčytinas, kai jis naudojamas kaip bendras svėrimo kriterijus, jei jis nedaug susijęs su pareigybės turiniu. Tokį vertinimą atlikti – tai ne geros valios klausimas, o sistemingos pareigybių palyginimo metodika.

Pagrindas: Direktyvos 4 straipsnis ir LVLTD

Tai, kad atlyginimai turi būti pagrįsti objektyviais, nuo lyties nepriklausomais kriterijais, nurodyta Direktyvos (ES) 2023/970 4 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodomi keturi faktoriai: įgūdžiai, pastanga, atsakomybė ir darbo sąlygos. Nyderlandų darbdaviams draudimas diskriminuoti pagal lytį atlyginimuose yra ne naujas: Bendrasis lygaus atsilyginimo įstatymas tai jau draudžia, neatsižvelgiant į direktyvą įgyvendinančio įstatymo projektą. Direktyva prie to prideda sisteminį patikrinimą — pareigybės klasifikaciją — tačiau iš esmės kriterijus negali tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti pagal lytį.